Mažos detalės sukuria didelius pokyčius. Šimtą žaliųjų salelių – poilsio skverų daugiabučių kiemuose – suplanavusi Vilniaus miesto savivaldybė tikisi, kad jie taps bendruomenių gyvenimo centru, o kartu ir impulsu, įkvėpsiančiu visas 20 sostinės seniūnijų tolesniems kokybiniams gyvenamosios aplinkos pokyčiams.
Šiandien Viršuliškėse, viename iš septynių pirmųjų „Grindos“ jau visiškai įrengtų poilsio skverų, projektą „Žaliosios salelės“ pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Prieš kelerius metus, kuomet pradėjome tvarkyti miesto skverus ir viešąsias erdves, siekėme, kad gyventojams jos būtų pasiekiamos per kelias minutes. Šiuo atveju tai pradžia labai rimto projekto, kuriuo bus sukurta smulkesnių kokybiškų viešųjų erdvių ten, kur jų labiausiai trūksta. Ypač – teritorijose, kur tarp gyvenamųjų namų betono labiausiai trūksta žalumos. Jauku turi būti šalia pat namų. Džiaugiuosi, kad mes, pastaruoju metu įrengę labai daug vaikų žaidimų aikštelių, kurdami žaliąsias saleles pasirūpiname ir vyresnių žmonių poreikiais – Vilnius turi būti patogus ir jaukus visiems.
Tikiuosi, kad šios poilsio zonos taps pasimatymų, pasikalbėjimų vieta, o bendruomeniškumas padės joms išlikti tokioms tvarkingoms ir estetiškoms kaip atidarymo dieną“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Dar šiemet „Grinda“ visame mieste įrengs 50 žaliųjų salelių, ateinančiais metais – antratiek, o tada bus proga įvertinti, ar tokių poilsiui skirtų zonų reikia dar daugiau.
Planuojant žaliųjų salelių vietas stengtasi rasti lokacijų, patogių iškart kelių daugiabučių gyventojams. Specialiai suformuotai darbo grupei drauge su seniūnijų atstovais patvirtinus geriausią vietą (dar ne visos vietos parinktos, bet tarp jų jau yra ir keli gyventojų pasiūlyti variantai), pritaikomas ir tinkamiausias jai mažojo skvero variantas, naudojant vieną iš šešių šabloninių variantų. Žiūrima ir lygybės – kiekvienoje iš 20 sostinės seniūnijų suplanuota įrengti po 4–5 aikšteles. Kai kuriose seniūnijose jau iš anksto svajojama apie kitą, 200 salelių, etapą, kai atsirastų galimybė praplėsti salelių „tinklą“.
Projektuojant žaliąsias saleles galvota pirmiausia apie tai, kad esant galimybei poilsio zonos būtų įrengiamos kuo atokiau nuo automobilių judėjimo ir stovėjimo vietų, bet jas būtų lengva pasiekti ir neįgaliojo vežimėliu, ir stumiant vaiko vežimėlį, pagyvintų labiau apleistas ar neišnaudotas kiemų erdves, prijungtų jau esamus želdinius.
Įvertintos ir techninės galimybės – kad įrengti ir apželdinti žaliąsias saleles nesutrukdytų požeminių komunikacijų apsaugos zonos, kurios pasirodė esančios bene didžiausias šio projekto kliuvinys.
Daugiamečiais augalais, taip pat ir medžiais, apželdintos maždaug aro ploto salelės skirtos ir norintiems pasišnekučiuoti, ir norintiems ramiai atsikvėpti. Atpažinti žaliąsias saleles lengviausia iš jų apvalios formos, suskaidytos dviem ar trim įėjimais. Gyventojų patogumui jose įrengiami trys ar keturi suoliukai, o užtenkant erdvės – ir daugiau mažosios architektūros elementų.
Pirmieji jau įrengtas žaliąsias saleles vertino rateliais judantys vilniečiai – projektuotojai, savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektai, turėjo galimybę įsitikinti, kad smulkia korine danga išgrįstos poilsio erdvės patogios jiems judėti.