Viduržiemį saulė tik retkarčiais teparodo savo skaistų veidą – tačiau tinkamu kampu įrengtos saulės jėgainės energiją generuoja netgi žiemą.
„Grinda“ – viena pirmųjų Lietuvoje įmonių, kuri, nesinaudodama valstybės ar ES fondų finansavimo parama, dar 2017 m. įsirengė saulės elektrinę Ant 600 kv. m. druskų sandėlio stogo šlaito sumontavome 375 fotovoltinius saulės modulius. Tąsyk (gana rezervuotai) skaičiavome, kad per metus saulės jėgainė vidutiniškai pagamins apie 85 tūkst. kWh elektros.
Šiemet (o ypač turint omenyje pastaraisiais metais gerokai šoktelėjusias energijos kainas), džiaugiamės, kad pagaminame daugiau – penkerių metų vidurkis rodo, kad jėgainė generuoja apie 90 tūkst. kWh per metus, maždaug tiek, kiek per metus suvartoja 30 vidutinių statistinių Lietuvos namų ūkių. Bendrovės saulės jėgainė pagamina apie 35 proc. visos įmonei reikalingos elektros energijos. 2019-2022 m. išaugus energijos kainoms, saulės elektrinės generuojama energija padėjo gerokai sušvelninti elektros kainų šuolį.
Ne mažiau svarbu, kad per 2017-2022 m. laikotarpį saulės jėgainės sukurta energija „sutaupė” 1.5 tūkstančių tonų šiltnamio efektą sukeliančio CO2 – tai yra daugiau nei 330 lengvųjų automobilių per metus generuojamas CO2 kiekis, taip pat 1,6 t azoto junginių ir apie 150 kg sieros dioksido.
Saulės jėgainės aplinkosauginiai rodikliai
|
|
kWh |
CO2, t |
NOX, kg |
SO2, kg |
|
2022 m. |
93 153 |
317,0 |
343,2 |
32,03 |
|
2021 m. |
81 950 |
275,2 |
297,3 |
27,9 |
|
2020 m. |
92 607 |
304,1 |
328,7 |
30,7 |
|
2019 m. |
89 000 |
300,9 |
325,5 |
30,5 |
|
2018 m. |
95 000 |
321,1 |
347,5 |
32,5 |
|
Viso |
451 710 |
1 518,3 |
1 642,2 |
153,6 |