Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį šiandien sostinėje, Tado Kosciuškos gatvės skvere, atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. Prie šio skvero sutvarkymo ir įrengimo prisidėjo ir bendrovės „Grinda“ darbuotojai.

Statyti paminklą broliams Vileišiams nuspręsta 2006 metais, kai buvo įsteigtas fondas ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kuria Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo sutvarkyti skverą, o viešoji įstaiga „Vileišių kolegija“ – pastatyti paminklą. „Rekonstrukcijos darbai prasidėjo dar pernai vasarą. Pirmiausia bendrovės „Grinda“ darbuotojai išvalė apleistą erdvę, nupjovė menkaverčius medžius, iškasė kelmus, išvežė šiukšles ir statybinį laužą. Beveik 500 kv. metrų pločio skvere buvo paklota 13 200 granito trinkelių, laiptų įrengimui panaudota 96 m granito plokščių“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.

Trijų metrų aukščio paminklą iš bronzos, vaizduojantį už stalo sėdinčius brolius Petrą, Antaną ir Joną Vileišius, sukūrė skulptorius Regimantas Midvikis bei architektai Linas Krūgelis ir Ričardas Krištapavičius.

„Šios skulptūros pervežimas į Vileišių skverą tapo išties „sunkiu“ išbandymu bendrovės „Grinda“ darbuotojams. 3,5 tonos sveriantis negabaritinis meno kūrinys buvo gabenamas specialia technika su policijos palyda. Nemažai pastangų pareikalavo ir pastatyti skulptūrą centimetrų tikslumu specialiai suprojektuotoje ir mūsų įrengtoje aikštelėje“, – pasakoja K. Vaicekiūtis.

Artėjant pavasariui, bendrovės „Grinda“ darbuotojai brolių Vileišių skvere įrengs suolus, o per artimiausius dvejus metus, įgyvendinant Neries krantinių rekonstravimo projektą, šalia bus nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takai. Brolių Vileišių skvero rekonstrukcija kainavo apie 80 tūkst. eurų, paminklo statybos darbus finansavo asociacija „Vileišių fondas”.

Broliai Vileišiai – itin svarbios asmenybės Lietuvos politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, dosniai aukoję asmenines lėšas, kad Lietuva taptų nepriklausoma, klestinti ekonomiškai bei kultūriškai, o jos senoji sostinė Vilnius taptų lietuviška.

Vyriausiasis brolis Petras buvo kelių inžinierius, statė tiltus, geležinkelius. Verslininkas ir mecenatas įkūrė modernią spaustuvę, Antakalnyje pastatė rūmus, tapusius lietuviškos kultūros židiniu. Jis įkūrė, leido ir redagavo pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“.

Daktaras Antanas rūpinosi lietuvių švietimu, daug padėjo broliui Petrui Vilniaus lietuvinimo veikloje. Jis buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius ir signataras, Kauno burmistras.

Jauniausiasis brolis Jonas pasirinko teisininko profesiją. Jis buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius ir signataras, Kauno burmistras.